Tortiljos su žolelėm

Recepto pagrindą nusižiūrėjau jau senokai pas Sonatina, bet vis nukeldavau ir nukeldavau gaminimą. O viskas nesudėtinga ir greitai padaroma... Beje, man labai padėjo Pijus: ir mikseriu maišė, ir kočiojo. O svarbiausia, kad su pasimėgavimu valgė vieną tortilją po kitos :)

• 550 ml. miltų
• 2 arb. šaukšt. kepimo miltelių
• 1 arb. šaukšt. druskos
• 2 valg. šaukšt. aliejaus
• sauja džiovinto raudonėlio
• sauja džiovinto mairūno
• sauja džiovinto baziliko
• 0,5 arb. šaukšt. kajeno pipirų
• 320 ml. pieno

Pieną užvirinti. Miltus, kepimo miltelius, druską, pipirus ir žoleles sumaišyti. Įpilti aliejų, sumaišyti. Pamažu pilti karštą pieną ir maišyti su mikseriu apie 3 minutes. Imti tešlą lauk , dėti ant miltais pabarstyto stalo ir gerai išminkyti. Padalinam tešlą į 12 dalių. Kiekvieną rutuliuką iškočiojame. Gaunasi 15 - 20 cm. "blynai". Keptuvę storu dugnu gerai įkaitinam. Dedam tortilją, kepam vieną pusę 30 sekundžių, apverčiam vėl kepam 30 sekundžių. Retsykiais iš keptuves su sausu popieriniu rankšluosčiu išvalom sudegusius miltus. Štai ir viskas. Valgom su kokiais nors skaniais įdarais: faršo padažu, pomidoriukais, avokado padažu (guacamole). Pas mus, deja, nei vieno išvardinto dalyko nebuvo, tai pagaminau tokį visai skanų dalykėlį: "Philadelphia" kreminį sūrį sumaišiau su smulkiai pjaustytais marinuotais džiovintais pomidorais. Dar užmečiau šakelę šviežio čiobrelio ir... Skanaus!

Šviežių burokėlių mišrainė

Tokia mišraine mane pirmą kartą pavaišino anyta. Gaivu, lengva, sveika... Ačiū jai :) O dar šiandien taip tingėjosi eiti iš namų į turgų, pirkti kažką pietums... Nutariau gaminti iš to, kas buvo namuose. O virtuvėje radome:

Šviežią raudonąjį burokėlį (nevirtą)
3 obuolius
poro gabaliuką
3 skilteles česnako
alyvuogių aliejaus
citrinos sulčių
mairūno, raudonėlio, baziliko ir rozmarino džiovinto
druskos labai mažai

Burokėlį ir obuolius nulupti, sutarkuoti smulkia tarka (burokine). Pagrindinis mano uždavinys buvo užmaskuoti tą "žemišką" burokėlio kvapą. Tai ir padarome česnako ir kitų gėrybių pagalba. Česnaką sutraiškyti plokščiąja peilio puse ir supjaustyti smulkiai, porą irgi susmulkinti. Pilti lašelį aliejaus, įspausti šiek tiek citrinos sulčių, barstyti prieskoniais, maišyti ir valgyti. Vieni vitaminai, jokių kalorijų (na biškį yra, aišku, bet laaaaaaaaaaaaabai mažai...). Einu dar dubenėlį suvalgysiu...

Kriaušės ir figos su rokforu

Kažkur mačiau gražią nuotrauką kriaušių su pelėsiniu sūriu, bet kažkaip neužfiksavau nei kur tai buvo, nei kaip iš tikro reikėjo gaminti... Improvizavau... Ir dar figas įtraukiau į tą improvizaciją.

Iš kažkur gaunam:

• 4 kriaušes
• 4 šviežias figas nedžiovintas
• medaus gerą šaukštą
• 200 gr. rokforo sūrio (to, kur su mėlynu pelėsiu)
• 100 gr. "Filadelfijos" sūrio be priedų

Orkaitę įkaitinam iki 250 C. Būtų gerai, kad su vėjeliu būtų. Kriaušes pjaunam išilgai per pusę, išskobiam kiekvienoj puselėj po duobutę. Figas tik perpjaunam per pusę. Dedam į skardelę išklotą kepimo popieriumi (kad po to indų mažiau reikėtų plauti ;). Užvarvinam ant kiekvienos kriaušės ir figos po trupučiuką medaus. Kepam 20 - 30 min. Ištraukiam lauk, ant kiekvieno gabaliuko dedam po šaukštelį sūrio mases, kurią pagaminame rokforą supjaustę smulkiai ir sumaišę su "Filadelfija". Vėl viską kišam į orkaitę 10 min. Ir saldu, ir sūru. Geras derinys.

Baklažanų čipsai

Šiek tiek "pasibovyti" reikalaujantis, bet atperkantis visas kančias dalykas.

Beje, su baklažanais asmeniškai virtuvėje reikalų nesu turėjus, esu tik aktyvi valgytoja. Man tai pirmas kartas...

Taigi mums reikia:

• 1 baklažano
• druskos
• pipirų juodų
• baziliko džiovinto
• alyvuogių aliejaus

Baklažaną supjaustom skridinėliais. Dedam ant kokio padėklo, pabarstom gerai druska ir paliekam 15 min. Baklažanai pasidengia prakaitu ir rasa, su popieriniu rankšluosčiu viską nusausinam, druską irgi pasistengiam nuvalyti. Apverčiam mūsų skridinėlius, pakartojam procedūrą su druska, laukimu ir nuvalymu. Orkaitė jau turi būti įkaitinta iki 200 C. Pabarstom mūsų čipsus pipirais, baziliku, apšlakstom alyvuogių aliejumi. Dedam ant grotelių. Kepam 20 min. Orkaitę išjungiam ir paliekam dar pusvalandžiui, kad dar labiau išdžiūtų, bet nesudegtų. Va ir baigta. Valgom vienus arba su kokia nors ten vištiena troškinta.

Paprikų "pagardas"

Ar tai tikrai "pagardas"? Nežinau, taip vyras po ilgų apmąstymų pasakė. "Čia gi ne valgis, čia - pagardas". Koks skirtumas? Svarbu, kad skanu buvo.

Reikės:

• 3 paprikų (raudonų, žalių, geltonų, mėlynų, rožinių :) kokias turit - tokios tiks.
• skiltelės česnako
• pusė čili pipiriuko
• raudonėlio saujelės
• juodų pipirų, druskos
• alyvuogių aliejaus porą trejetą šaukštų
• balzaminio acto šaukšto

Orkaitę nustatom ant 250C. Paprikas dedam ant grotelių ir į orkaitę. Kepam kol pajuoduos. Išimam, suvyniojam į foliją. Palaikom 10 min. Išvyniojam, nulupam odą, pašalinam vidurius (skamba, aišku, labai chirurgiškai...). Na ir prasideda: susmulkinam česnaką ir čilį, beriam raudonėlį, pipirus ir druską, šliukštelėjam aliejaus ir acto. Gerai su pirštukais išmasažuojam paprikas, uždengiam ir paliekam ramybėje valandai ar porai. Žiūrint, kiek turit kantrybės. Kuo ilgiau stovės - tuo skaniau bus. Aš ištvėriau tik valandą.
Valgom su kokia prancūziška baguette ar panašia šviesia duonyte. Manau, reiktų žiemai tokių atsargų daugiau prisiruošti. Reiktų... Mhm...

Patisono troškinukas

Parsitempi žmogau visokių keistenybių iš turgaus, tai ir vark... Galvok, medituok, svajok ką čia pagaminti... O parkeliavo į namus gražus patisonas. Gulėjo vargšas ant palangės kelias dienas, laukė...

Taigi:

• 1 patisonas (kokio 1 kg. dydžio)
• 2 prinokę/ pernokę pomidorai
• 3 skiltelės česnako
• alyvuogių aliejaus
• prieskonių (baziliko, kajeno pipirų, paprikos miltelių)

Patisoną perpjaunam, pašalinam sėklas. Galima nuskusti odą, aš palikau. Supjaustom šiaudeliais.
Sumetam į verdantį vandenį, apverdam kelias minutes. Nukošiam. Dedam į didelę keptuvę, ten pat keliauja nulupti ir supjaustyti pomidorai, aliejus, supjaustyti česnakai... Uždengiam ir troškinam gal kokias 15 minučių. Baigiant beriam mūsų prieskonius. Valgom su tokiais super duper spalvingais makaronais. Gaila, nežinau itališko pavadinimo. Panašiausiai ką radau buvo "cavatelli", o gal "trofie". Jei kas žino kaip tai vadinasi - būsiu dėkinga.

Ryžių vermišeliai su daržovėmis

Kažkaip netyčia visai skaniai gavosi. Pastebėjau, kad ruošiant daržoves ar mėsą labai retai kada naudojuosi receptais. Tiesiog imu kas po ranka, arba nusiperku kažką, kas tuo momentu atrodė skanu... O ir gaminimas visada kažkoks skirtingas gaunasi kiekvieną kartą. Vat pyragų, tortų be recepto tikrai neiškepčiau. Labai svarbu ten viską tiksliai žinoti ir gali tik šiek tiek paimprovizuoti.

Taigi:

• ryžių vermišeliai
• virtų lęšių
• nedidelė cukinija
• poro 10 cm.
• pusė svogūno
• pora pomidorų
• prieskoniai, druska

Cukiniją, porą ir svogūną supjaustom šiaudeliais. Kepam ant didelės ugnies didelėj keptuvėj. Vermišelius užpilam verdančiu vandeniu, palaikom 4 min., po to perliejam šaltu vandeniu. Pomidorus nuplikom, nulupam, supjaustom ir metam į keptuvę. Šiek tiek dar pakepam. Ten pat keliauja jau virti lęšiai ir mūsų vermišeliai. Gerai viską išmaišom, pakepam porą minučių. Beriam prieskonius kokius turim, druskos.

Na ir viskas. Labai skanu, sveika beigi vegetariška. Bandom valgyti su lazdelėm.

Humusas

Palankiai likimui susiklosčius šiam patieklui produktus radau ilgai neieškojusi. Net keista... O tik paklausykit kaip jie įdomiai skamba... Tahini... Avinžirniai... Egzotika kažkokia... Kas čia per daiktai tokie tingiu plėstis (vis dėl to ir blogo pavadinimas leidžia man taip pasielgti), tiesiog skanų dalyką išėjo pagaminti... Tas dalykas humusu vadinasi. Arabai, žydai ir indai jį valgo pasičepsėdami. Gi labai vegetariškas, gi skanus ir maistingas...

Taigi mums reikės:

• 0,5 litro virtų avinžirnių (skysčio, kuriame jie virė, neišpilam)
• 5 skiltelių česnako
• 150 ml. citrinos sulčių
• 120 gr. Tahini (sumaltos skurdintos sezamo sėklos su aliejum išsuktos, būna ekomaisto skyriuose)
• gerą kuokštą petražolių
• kelis šaukštus alyvuogių aliejaus
• 0,5 šaukštelio druskos
• kajeno pipirų (arba čili miltelių)

Su blenderiu gerai susmulkinam česnaką su tahini, aliejumi, citrinos sultimis ir druska. Beriam avinžirnius, smulkiai supjaustytas petražoles, pagal skonį kajeno pipirų. Viską gerai vėl su blenderiuku smulkinam. Po šiek tiek įpilam to skysčio, kuriame virė avinžirniai. Ragaujam ir pagal skonį pridedam ko mums truksta. Turi gautis kažkas panašaus į bulvių košę. Neturi likti nei vieno sveiko avinžirniuko.

Dedam į dubenėlį, darom duobutę, įpilam alyvuogių aliejaus, pabarstom kajenais ar čili, petražolėm papuošiam. Valgom su lavašu ar kokia kita skania egzotiška duona.

Savaitės eksperimentai

Matau šiek tiek apsileidau, nieko neberašau, gėda pelėda. O tiek visko gaminau, tiek gaminau... Prisikaupė visokiausių receptų iš internetinių platumų ir ilgumų, gi reikėjo kai ką ir praktiškai patikrinti.

Taigi šiam vakarui mes turim (tuo pačiu surašau ir įkvėpėjus:

• rikota iš kefyro (ačiū Vilmai)
• rožinis tinginys (dėkavoju Beatai)
• lęšiai su ryžiais
• Baltarusijos vėliavos desertas (kažkas panašaus čia)
• aviečių ir braškių kubeliai

Na, o dabar apie viską iš eilės...

Rikota iš kefyro

Paimam plastikinį pakelį kefyro ir metam į šaldiklį. Tegul pamiega per naktį. Ryte žadinam, subadom vieną šoną su šakute, tada į kiaurasamtį, kiaurasamtį į kriauklę, tegul tirpsta per visą dieną kol maišiukas beveik visai subliūška. Jei liko ten kokio skysčio - pamėginam švelniai paspaudžiant maišiuką pašalinti jį. Nu va ir viskas... Prakerpam maišelį ir mėgaujames švelnute, be jokių gumulėlių rikotos varške... Aš dar tokį ant greitųjų receptuką sumeistravau: rikota, šaldyta braškių "košė" ir pjaustyti mėtos lapeliai.

Rožinis tinginys

Šiam barbiškam tinginiukui reikės:

• 2 pakelių sausainių "Gaidelis"
• 200 gr. juodo šokolado
• indelio kondensuoto pieno
• 100 gr. sviesto
• 150 gr. žemės riešutų chalvos
• 4 rožinių zefyrų

Sausainius ir chalvą sutrupinam, šokoladą su sviestų ištirpinam. Į šokoladą supilam kondensuotą pieną, gerai išmaišom. Zefyrus supjaustom stambesniais gabaliukais. Viską sumišom, pilam į kepimo popieriumi išklotą skardą, gerai suspaudžiam, "sutrombuojam". Kad geriau susislėgtų aš ant viršaus dar indą su vandeniu uždėjau, akmenim apkroviau :) Nu ir į šaldytuvą, kad numigtų per naktelę. O jau grožis, o jau skonis...

Galim iš šitas ponias pavaišinti, o tai 85 metus geria tik kavą su likeriu, gal ir nusibodo jau...

Kas ten toliau? Aha...

Lęšiai su ryžiais

Na čia tai jau nieko ypatingai sudėtingo ar protingo. Virti lęšiai, ryžiai, česnako skiltelė ir pomidoro gabaliukai. Labai sveika ir skanu.

Baltarusijos vėliavos desertas

Tokia paprasta Eton mess deserto variacija. Kai kas mano, kad desertas buvo įkvėptas Labradoro šuns, kuris užlipo ant pikniko krepšio ir viską sutrypė: morengus, braškes, grietinėlę... Labai greitas dalykas.

• kokosiniai morengai
• avietės
• plakta grietinėlė

Morengus sutrupinam, ant jų beriam avietes, viską karūnuojame su trupučiu vanilės ir cukraus plakta grietinėle.

Aviečių ir braškių kubeliai

Pastoviai šaldytuve prisikaupia visokių uogų, kažkaip jau nusibosti pradeda matyt. Tad reikia kažką su jom daryti, kad nebūtų nuobodu ir nereiktų verkti, kad vėl kažkas šaldytuve nebekokios kondicijos guli. Toks panašus receptas jau buvo, tik šį kartą per pusę dėjau braškių ir aviečių. Man atrodo, kad gavosi dar skaniau: uogas sutrinti su cukrumi, supilti į ledų formeles, palaikyti šadiklyje per naktį. Viskas...

Dėkoju už dėmesį...

Vegetariškas troškinys

Nieko šitame recepte ypatingo nėra, tiesiog skanu, sveika ir sotu.

Imam visko pagal apetito ir šeimynos dydį:

• žiedinio kopūsto
• brokolio
• morkų
• mažų jaunų svogūniukų galvučių
• pomidorų
• petražolių, krapų,

Žiedinį kopūstą ir brokolį suskirstome mažesniais kopūstukais, morkas nuskutame ir stambiai supjaustome, svogūniukus nuvalome. Dedame viską virti. Svogiūnukų nepjaustyti. Virti gal kokias 15 - 20 min. Po to viską supilam į kiaurasamtį, gerai tegul nuvarva vandenukas. Dedam viską į keptuvę su keliais šaukštais aliejaus. Ten pat suberiam supjaustytus pomidorus, stambiai suplėšytus krapus ir petražoles, patroškinam kokias 5 minutes. Jei norim - dedam druskos ar prieskonių kokių. Pagal idėją turėjau dar šviežių žalių žirnelių bent porą saujų įberti, ale kaip tinginys užėjo juos gliaudyti...