"Sriubos, sriubos... Kodėl tu man sriubos neišverdi? Maitini vienom mėsom... Nesveika!" Va taip va ir panašiai bamba mano mylimas vyras... Jam pietums būtinai sriubos reikia. Na bet aš tokia nemokša, nemoku sriubų skanių pagaminti... Arba ką nors ne tą įdedu, arba persūdau. Ar deriniai kokie nors keisti gaunasi.
Taigi... Apsilankom turguj ir nusiperkam:
- šonkauliukų karštai rūkytų
- 4 bulves
- 1 morką
- kalendros
- krapų
- vermišelių ar pan. (na čia jau ir į parduotuvę reikės užbėgti arba tarp atsargų žiūrėti)
- šparaginių pupelių puskilogramį
- vieną gerai nunokusį pomidorą
- česnako
- raudonėlio
- šiaip visokių prieskonių (druskos, pipirų aštrių)
Šonkauliukus metam į puodą su verdančiu vandeniu, po pusvalandžio ten keliauja šiaudeliais pjaustytos bulvės ir morka. Išvirus bulvėms beriam vermišelius, paverdam 5 minutes. Šonkaulius imam lauk, mums jų dar reikės. Pagardinam kalendra ir krapais, pipirais ir druska. Beje, kalendra turi tokį specifinį skonį ir kvapą, ne visiems gali patikti. Tai geriausia būtų berti tik į lėkštes tiems, kurie tai mėgsta.
Antra "strova".
Atskiriam šonkauliukų mėsą nuo kaulų, pasmulkinam. Beriam į keptuvę kartu su apvirtom šparaginėm pupelėm. Ten pat keliauja supjaustytas pomidoras. Troškinam kokį 15 - 20 min. Pagardinam traiškytu česnakiuku, raudonėliu, druska, kajeno pipirais ar čili. Valgom ir pirštelius laižom.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą