Kriaušės ir figos su rokforu

Kažkur mačiau gražią nuotrauką kriaušių su pelėsiniu sūriu, bet kažkaip neužfiksavau nei kur tai buvo, nei kaip iš tikro reikėjo gaminti... Improvizavau... Ir dar figas įtraukiau į tą improvizaciją.

Iš kažkur gaunam:

• 4 kriaušes
• 4 šviežias figas nedžiovintas
• medaus gerą šaukštą
• 200 gr. rokforo sūrio (to, kur su mėlynu pelėsiu)
• 100 gr. "Filadelfijos" sūrio be priedų

Orkaitę įkaitinam iki 250 C. Būtų gerai, kad su vėjeliu būtų. Kriaušes pjaunam išilgai per pusę, išskobiam kiekvienoj puselėj po duobutę. Figas tik perpjaunam per pusę. Dedam į skardelę išklotą kepimo popieriumi (kad po to indų mažiau reikėtų plauti ;). Užvarvinam ant kiekvienos kriaušės ir figos po trupučiuką medaus. Kepam 20 - 30 min. Ištraukiam lauk, ant kiekvieno gabaliuko dedam po šaukštelį sūrio mases, kurią pagaminame rokforą supjaustę smulkiai ir sumaišę su "Filadelfija". Vėl viską kišam į orkaitę 10 min. Ir saldu, ir sūru. Geras derinys.

Baklažanų čipsai

Šiek tiek "pasibovyti" reikalaujantis, bet atperkantis visas kančias dalykas.

Beje, su baklažanais asmeniškai virtuvėje reikalų nesu turėjus, esu tik aktyvi valgytoja. Man tai pirmas kartas...

Taigi mums reikia:

• 1 baklažano
• druskos
• pipirų juodų
• baziliko džiovinto
• alyvuogių aliejaus

Baklažaną supjaustom skridinėliais. Dedam ant kokio padėklo, pabarstom gerai druska ir paliekam 15 min. Baklažanai pasidengia prakaitu ir rasa, su popieriniu rankšluosčiu viską nusausinam, druską irgi pasistengiam nuvalyti. Apverčiam mūsų skridinėlius, pakartojam procedūrą su druska, laukimu ir nuvalymu. Orkaitė jau turi būti įkaitinta iki 200 C. Pabarstom mūsų čipsus pipirais, baziliku, apšlakstom alyvuogių aliejumi. Dedam ant grotelių. Kepam 20 min. Orkaitę išjungiam ir paliekam dar pusvalandžiui, kad dar labiau išdžiūtų, bet nesudegtų. Va ir baigta. Valgom vienus arba su kokia nors ten vištiena troškinta.

Saldus "šakar makar"

Šiam saldžiam dalykėliui reikia tik trijų dalykų:

• 7 vaflinių vamzdeliu (su įdaru arba be)
• 50 gr. kavos arba šokolado likerio. Labai skanu su šituo.
• plaktos grietinėlės

Vamzdelius sutraiškom, supilam likerį. Dedam į šaldytuvą pusvalandžiui. Prieš valgant užsidedam plaktos grietinėlės. Porcija labai didelė, pirmam kartui galima daryti ir per pusę. Atsargiai! Labai saldu! Ir skanu...

Pietūs iš kirvio, t.y. iš šonkaulių

"Sriubos, sriubos... Kodėl tu man sriubos neišverdi? Maitini vienom mėsom... Nesveika!" Va taip va ir panašiai bamba mano mylimas vyras... Jam pietums būtinai sriubos reikia. Na bet aš tokia nemokša, nemoku sriubų skanių pagaminti... Arba ką nors ne tą įdedu, arba persūdau. Ar deriniai kokie nors keisti gaunasi.

Taigi... Apsilankom turguj ir nusiperkam:

• šonkauliukų karštai rūkytų
• 4 bulves
• 1 morką
• kalendros
• krapų
• vermišelių ar pan. (na čia jau ir į parduotuvę reikės užbėgti arba tarp atsargų žiūrėti)

• šparaginių pupelių puskilogramį
• vieną gerai nunokusį pomidorą
• česnako
• raudonėlio
• šiaip visokių prieskonių (druskos, pipirų aštrių)

Šonkauliukus metam į puodą su verdančiu vandeniu, po pusvalandžio ten keliauja šiaudeliais pjaustytos bulvės ir morka. Išvirus bulvėms beriam vermišelius, paverdam 5 minutes. Šonkaulius imam lauk, mums jų dar reikės. Pagardinam kalendra ir krapais, pipirais ir druska. Beje, kalendra turi tokį specifinį skonį ir kvapą, ne visiems gali patikti. Tai geriausia būtų berti tik į lėkštes tiems, kurie tai mėgsta.

Antra "strova".

Atskiriam šonkauliukų mėsą nuo kaulų, pasmulkinam. Beriam į keptuvę kartu su apvirtom šparaginėm pupelėm. Ten pat keliauja supjaustytas pomidoras. Troškinam kokį 15 - 20 min. Pagardinam traiškytu česnakiuku, raudonėliu, druska, kajeno pipirais ar čili. Valgom ir pirštelius laižom.

Švediška cukrinė "kaka"

Na "kakomis" švedai visokius ten pyragus ir sausainius vadina. Ale skanios tos, "kakos"... Vieną tokią seniau gana dažnai kepdavau. Šiemet koks 11 metų jubiliejus visai gali būti nuo kepimo pirmo... Obuolių ten visokių prikraudavau, dar ko gero. Šį kartą - viskas tiksliai pagal receptą (nu tik padvigubinau viską... gi skani ta, "kaka"...). Beje, viską rašau mililitrais, nes į gramus būtų labai jau sunku išversti.

Taigi reikės mūsų Sockerkaka'i:

• 100 gr. sviesto arba margarino
• 4 kiaušinių
• 400 ml. cukraus
• 600 ml. miltų
• 4 arb. šaukš. kepimo miltelių
• 1 citrinos
• 200 ml. pienuko
• formai ištepti sviesto ir džiuvėsių

Orkaitę įkaitinam iki 175 C. Formą keksui, ar kokią kitokią, ištepam sviestu, pabarstom džiuvėsiais.
Ištirpinam sviestą, paliekam ataušti. Kiaušinius išplakam su cukrumi mikseriuku. Sumaišom miltus, kepimo miltelius, citrinos nutarkuotą žievelę (su smulkesne burokine tarkute). Beriam viską į kiaušinius, išmaišom. Pilam ten sviestą ir pieną. Gerai išmaišom. Dedam tešlą į formą, kepam žemiau orkaitės vidurio apie 40 min. Traukiam lauk, ataušinam su visa forma, krapštom lauk. Valgom.
O kad būtų skaniau, galima aptepti glajumi, kuris daromas iš tos, be žievės likusios, citrinos sulčių bei cukraus pudros.

Receptas paimtas iš knygos "Mat från Sverige".

Paprikų "pagardas"

Ar tai tikrai "pagardas"? Nežinau, taip vyras po ilgų apmąstymų pasakė. "Čia gi ne valgis, čia - pagardas". Koks skirtumas? Svarbu, kad skanu buvo.

Reikės:

• 3 paprikų (raudonų, žalių, geltonų, mėlynų, rožinių :) kokias turit - tokios tiks.
• skiltelės česnako
• pusė čili pipiriuko
• raudonėlio saujelės
• juodų pipirų, druskos
• alyvuogių aliejaus porą trejetą šaukštų
• balzaminio acto šaukšto

Orkaitę nustatom ant 250C. Paprikas dedam ant grotelių ir į orkaitę. Kepam kol pajuoduos. Išimam, suvyniojam į foliją. Palaikom 10 min. Išvyniojam, nulupam odą, pašalinam vidurius (skamba, aišku, labai chirurgiškai...). Na ir prasideda: susmulkinam česnaką ir čilį, beriam raudonėlį, pipirus ir druską, šliukštelėjam aliejaus ir acto. Gerai su pirštukais išmasažuojam paprikas, uždengiam ir paliekam ramybėje valandai ar porai. Žiūrint, kiek turit kantrybės. Kuo ilgiau stovės - tuo skaniau bus. Aš ištvėriau tik valandą.
Valgom su kokia prancūziška baguette ar panašia šviesia duonyte. Manau, reiktų žiemai tokių atsargų daugiau prisiruošti. Reiktų... Mhm...

Kotletukai su raudonikiais ir pomidorais

Dvi dienas iš eilės lyjantis lietus pagaliau atvedė į protą - vasara baigėsi... ech... NEI UOGIENIŲ IŠVIRTA, NEI AGURKŲ PRIRAUGTA... Apsileidimas... Kokia aš šeimininkė? Bloga...

Ta proga paguoskim save nors skaniais pietumis. Sujunkim į vieną vasaros sunokintus pomidorus ir rudeninio miško gėrybę - raudonikius.

Mums reikės

• jautienos faršo (arba bet kokio kito)
• svogūno, susmulkinto
• kiaušinio vieno kito
• piene mirkytos bandelės
• petražolių, susmulkintų
• druskos
• juodųjų pipirų
• paprikos miltelių
• baziliko
• raudonėlio
• kmynų
• kajeno pipirų
• ir t.t
• poros prisirpusių pomidorų, nuplikytų ir nuluptų
• raudonikių šviežių

Raudonikius nuvalom, išverdam. Kol grybai verda, faršą suminkom su visais išvardintais dalykais (be pomidorų ir grybų). Kepam mažiukus kotletukus. Ant bebaigiančių kepti suberiam supjaustytus pomidorus, sudedam ir raudonikius. Barstom prieskonių, tų pačių ką ir į faršą dėjom. Uždengiam ir troškinam 15 min. Valgom su bulvių koše arba kokiais nors "penne rigate", kas išvertus reikštų tokius makaronus - vamzdelius.
Po šitų pietų vyras pasiūlė išleisti receptų knygą :) cha cha...